Statybvietės charakteristikos.
Statybvietės klimato ypatybės:
Klimato regionas – II B (SNiP 23-1-99);
Vėjo sritis – II (SNiP 2.01.07-85*) su standartine vėjo dangčio svorio verte 0 = 30 kgf/m2;
III sniego regionas (SNiP 2.01.07-85*) su standartine sniego dangos svorio verte S0 = 126 kgf / m2;
Numatoma lauko oro temperatūra minus 26С (SNiP 23-01-99).

Technologiniai sprendimai.
Gyvenamojoje pastato dalyje suprojektuoti 576 butai, kuriuose gali gyventi 1120 žmonių, ir 5 gyvenamieji skyriai. Projektuojamam namui nustatyta akustinio komforto kategorija „B“. Buto išplanavimas – pagal projektavimo užduotį:
1 kambario butai – 252 (43,75%)
2 kambario butai – 234 (40,62%)
3 kambario butai – 90 (15,63%)
Iš viso – 576 (100%) Gyvenamųjų namų skyrių funkcinis zonavimas yra padalintas vertikaliai:
aukšte –4.000 (rūsyje) – įrengtos techninės patalpos;
–3.000 lygyje (rūsys) – įstatomos F.4.3 grupės negyvenamosios patalpos nepriimant lankytojų (pagal projektines sąlygas);
1-2.1 skyrių 2.5 aukšte - nuomojamos ar parduodamos įstatytos negyvenamosios patalpos, skirtos viešųjų paslaugų įmonėms apgyvendinti, kurių paskirtis neprieštarauja SNiP 31-01-2003 (4.10-4.12 punktai) );
Nuo 2 aukšto bus įrengti gyvenamieji butai.
Viršutiniuose gyvenamųjų skyrių aukštuose yra techninis aukštas, kuriame yra patalpos, užtikrinančios natūralų butų vėdinimą, ventiliacijos šachtos ir įranga oro slėgiui lifto šachtose susidaryti kilus gaisrui. Gyvenamosios dalies įėjimo grupės yra atskirtos nuo užstatytų negyvenamųjų patalpų ir orientuotos į kiemo erdvę. Butų plotai (išskyrus balkonus ir lodžijas):
1 kv.m. – 44,05 m2 – 47,10 m2
2 kv.m. – 52,00 m2 – 75,11 m2
3 kv.m. – 89,50 m2 – 99,60 m2
Virtuvių plotas nuo 9,23 m2 iki 15,8 m2.

Butuose nuo 3 iki 19 aukštų yra įstiklinti balkonai ir lodžijos. Projekte numatyta galimybė įrengti elektrines krosnis, sanitarinę įrangą, taip pat atlikti butų apdailą ir pertvarkymą. Kiekvienoje 20 aukštų sekcijoje įrengti du liftai: keliamoji galia 630 kg – 1 vnt., keliamoji galia 1000 kg – 1 vnt. Kiekvienoje sekcijoje, kurios aukštis nuo žemės lygio iki viršutinio gyvenamojo aukšto (50-ojo) palangės yra didesnis nei 19 metrų, vienu iš liftų galima gabenti gaisrines. Pagal kvartalo teritorijos išplanavimo projektą ir Užsakovo pavedimą, gyvenamųjų skyrių apatiniuose aukštuose projektuojamos įstatomos nuomai ar pardavimui skirtos negyvenamosios patalpos, kurių funkcinė paskirtis neprieštarauja 31 m. SNiP 01-2003-4.10 „Gyvenamieji daugiabučiai namai“, p. 4.12-4.000: Įstatytų negyvenamųjų patalpų funkcinė paskirtis bus nustatyta įgyvendinus ir identifikavus konkretų naudotoją (akcininką). Projektą ir technologinius sprendimus su patalpų funkcine paskirtimi savininkas pateiks tvirtinti papildomai nustatyta tvarka. Šiame projekte įstatomose negyvenamose patalpose įrengti sanitariniai ir higieniniai mazgai, visi inžineriniai tinklai, yra natūralus vėdinimas ir galimybė įrengti papildomą priverstinį vėdinimą; yra su atskirais įėjimais ir izoliuoti nuo gyvenamosios pastato dalies. Rūsys (ties -4.000 žyma) skirtas gyvenamosios pastato dalies inžinerinėms ir techninėms patalpoms bei įstatomosioms negyvenamoms patalpoms įrengti, inžineriniams tinklams nutiesti, prikabintos automobilių stovėjimo aikštelės tiekiamos ir ištraukiamosios ventiliacijos kameros. sklypas taip pat yra rūsyje. Pastate yra atskirų (asmeninių) transporto priemonių saugojimo aikštelė, susidedanti iš požeminių ir antžeminių dalių. Požeminė automobilių stovėjimo aikštelė yra vieno aukšto statinys, kurio grindų lygis –3150, o aukštis iki perdangos apačios – 3 mm. Planavimo ir dizaino požiūriu automobilių stovėjimo aikštelę sudaro 2 skyriai, funkcionaliai sujungti vienas su kitu ir įrengti 2238,10 vartai atskiram įvažiavimui ir išvažiavimui palei rampą su atskiromis eismo juostomis. Kiekvienas gaisrinis skyrius (plotas atitinkamai - 2 m1977,85; 2 m2302,51 ir 2 m207) turi atskirus avarinius išėjimus į lauką. Ryšys tarp skyrių vyksta per angas su varstomais priešgaisriniais vartais. Parkavimo vietos – 65 vietos (70+72+4). Antžeminė automobilių stovėjimo aikštelės dalis suprojektuota 3,0 aukštų, atviro tipo (nešildoma). Grindų aukštis – XNUMX metro. Jis neturi funkcinio ryšio su požemine automobilių stovėjimo aikštele, planuojant ir projektuojamas kaip savarankiškas priešgaisrinis skyrius.

Taip pat atskiri automobilių stovėjimo aikštelės antžeminės ir požeminės dalių inžineriniai tinklai. Parkavimo talpa – 170 m/vietai. Bendra automobilių stovėjimo aikštelės talpa 377 m/v. Automobilių stovėjimo aikštelėje taip pat yra apsaugos patalpos, viešosios saugos valdymo patalpos ir automobilių stovėjimo aikštelės inžinerinės paslaugos (vėdinimo kameros, ITP ir kt.). Bendras požeminės automobilių stovėjimo aikštelės plotas – 6518,46 m2 (įsk. h automobilių stovėjimo aikštelės inžinerinės patalpos - 640,55 m2, Valstybinio statybos komiteto patalpos - 23,8 m2). Bendras antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės plotas 5977,10 m2. Naudojamas požeminės aikštelės stogas. 3.3. Erdvės planavimo sprendimai. Statinių išdėstymą sklype ir jų tūrinį-erdvinį projektavimą nustato kvartalo išdėstymo projektas, projektavimo užduotis ir sklypo bendrasis planas. Bendra projektuojamo pastatų komplekso kompozicija reprezentuoja pusiau uždarą pastatą, esantį kvartalo gilumoje. Suprojektuotame pastate yra penkios gyvenamosios sekcijos su aukštyje įmontuotomis negyvenamomis patalpomis. -3.000 (rūsyje) ir pirmame aukšte (aukštis. 0.000). Plane L raide sujungtos gyvenamosios sekcijos iš dviejų pusių ribojasi su pritvirtinta požemine automobilių stovėjimo aikštele, o iš trečios pusės įrengta antžeminė automobilių stovėjimo aikštelė individualiems keleiviniams automobiliams laikyti. Tai. formuojamas vidinis gyvenamasis kiemas. Automobilių stovėjimo aikštelė, kurios stogas aktyviai tobulinamas, išsikiša virš žemės lygio ir yra savotiškas planuojamos plėtros „stilobatas“. Pagal projektavimo užduotį visų gyvenamųjų pastato dalių statyba ir paleidimas numatomas vienu metu. Išsiplėtimo siūlė tarp galinių sienų yra izoliuota per visą ilgį ir aukštį (žr. AR). Siūlomas vaizdinis sprendimas subordinuotas bendrajai projektuojamo gyvenamojo namo plėtros koncepcijai, tūriai ir aukštų skaičius nustatomi atsižvelgiant į bendro silueto formavimąsi. Projekte buvo atsižvelgta į miesto architektūros mokyklos tradicijas ir panaudotos naujų statybos technologijų ypatybės, modernių statybinių konstrukcijų ir medžiagų panaudojimas. Pastatų komplekso erdvės planavimo sprendimas – L formos kompozicija iš trijų eilių ir dviejų kampinių gyvenamųjų skyrių, stilobato - požeminės automobilių stovėjimo aikštelės dalies ir jos antžeminės dalies. Santykinis nulinis lygis (0.000) laikomas pirmojo aukšto „švarių“ grindų lygiu, kuris atitinka absoliutų 27,55 lygį Baltijos aukštumų sistemoje. Šiame lygyje, esančiame aukščiau nei 1,65 metro virš žemės lygio, yra įmontuotos negyvenamosios patalpos, įvažiavimų į gyvenamąją teritoriją zonos ir naudingas požeminės automobilių stovėjimo aikštelės stogas. Pirmo aukšto aukštis 3,3 metro. Žemiau 0.000 lygio gyvenamuosiuose skyriuose projekte numatytas negyvenamas aukštas, kuriame 4.000 lygyje yra įrengtos techninės patalpos (rūsys). Rūsio aukštis 4,0 metro. Likę nenaudojami plotai (pagal projektavimo užduotį) pritaikyti galimam F 4.3 grupės užstatytų negyvenamųjų patalpų išdėstymui nepriimant lankytojų. Šiuo tikslu grindų lygis šiuose kambariuose pakeliamas iki aukščio. -3.000, o projekte numatytas vertikalus išplanavimas užtikrina, kad šios patalpos žemės lygio atžvilgiu būtų įkastas mažiau nei per pusę jų aukščio, kas atitinka rūsio aukštą ir SNiP 31-01-2003 reikalavimus. Šio aukšto rūsio aukštis 3.0 metro. Įėjimai į užstatytas negyvenamas patalpas daugiausia orientuoti į išorinį pastato perimetrą, atskirti nuo gyvenamosios pastato dalies ir daromi nuo žemės lygio iš kvartalo vidaus praėjimų pusės. Įvažiavimai į gyvenamąją zoną orientuoti į vidinę kiemo erdvę ir patenkama nuo automobilių stovėjimo aikštelės stogo, įrengti apželdinimo elementai, apželdinimas (veja, vazonai), išklota plytelėmis, išorinis apšvietimas ir asfaltuotas privažiavimas palei kiemą. visą plėtros perimetrą. Aukščiau 1 projekte numatytas gyvenamųjų butų išdėstymas.

Suprojektuotas skersinio tipo gyvenamasis namas. Kiekviena sekcija turi savo laiptinės-lifto mazgą ir yra su liftais (keleivių ir krovinių-keleivių), kurių keliamoji galia yra atitinkamai 400 ir 1000 kg. Liftų skaičius priimtas pagal SNiP 31-01-2003 reikalavimus. Laiptinės suprojektuotos taip, kad nerūkytų H1 tipo ir turi tiesioginius išėjimus į lauką. Kiekviename gyvenamajame skyriuje yra įrengta atliekų surinkimo kamera. Gyvenamojo pastato architektūra suprojektuota naudojant aktyvią fasadų plastiką, kurią pabrėžia įstiklintų lodžijų ir balkonų vertikalės bei jų tvorų horizontalės, įvairių fasadų pakopų perskirstymai, sujungiantys kaimyninių tūrius. pastatai. Sodrią fasadų plastiškumą dar labiau pabrėžia naudojamos skirtingų spalvų ir faktūrų išorinės atitvarinės konstrukcijos: dirbtinis sienų akmuo su skirtingos priekinio paviršiaus tekstūros, porcelianinės plytelės, spalvoti tinkai. Suprojektuoto pastato, kaip ir aplinkinių pastatų, išorės apdailoje panaudotos šviesios spalvos medžiagos (apskaičiuotas šviesos atspindžio koeficientas 0,48 (SP 23-102-2003. B.3 lentelė – žr. 174.08-KEO tomą). priimtos planavimo ir projektavimo schemos leidžia gana plačiai varijuoti butų kambarių skaičių ir juos derinti, atlikti butų perplanavimą bei įvairius interjero sprendimus.Planavimo sprendimai priimami vadovaujantis norminių dokumentų reikalavimais ir pagal projektavimo užduotis , įskaitant butų plotus ir duomenis apie buto planavimą.. Išorinės rūsio (rūsio ) sienos iš monolitinio gelžbetonio apšiltintos naudojant fasado sistemą su oro tarpu Mineralinės vatos plokštės „Facade Bats“ gaminamos Rockwool arba P-125 (GOST) 9573-96) 130 ir 150 mm storio izoliacijai.Išorėje išklotos skirtingų faktūrų apdailiniu sienų akmeniu (GOST 6133-99), storis 80mm ir 120mm.Žemiau žemės, ekstruzinio putplasčio polistirolo plokštės 150 mm storio naudojami kaip izoliacija. Išorinės sienos yra virš aukščio. 0.000 yra suprojektuoti iš keraminių tuščiavidurių plytų KORPu 1NF 125/1,4/35/GOST 530-2007 ant M75 Mrz35 skiedinio, kurio storis 250 mm, tvirtinamas prie monolitinių gelžbetoninių sienų ir kolonų sekcijų inkarais (mazgą žr. skyriuje KZh ). Iki 3 aukšto išorinės sienos išklotos skirtingų faktūrų ir spalvų fasadų akmeniu (GOST 6133-99), storis 80 mm ir 120 mm. Apšiltinimui naudojamos 125 mm storio mineralinės vatos plokštės „Facade Butts“, gaminamos Rockwool arba P-9573 (GOST 96-150). Aukščiau naudojama pakabinamo ventiliuojamo fasado sistema su lietaus tinkleliu iš porcelianinių plytelių, kurių matmenys 600x600x10 mm.

Užuolaidų sistemai kaip izoliacija naudojamos 30 mm storio mineralinės vatos plokštės „URSA-P-80“ vidiniam sluoksniui ir 50 mm storio „Rockwool“ „Venti Butts“ išoriniam sluoksniui. Fasado sistemos su oro tarpu projektą ir komponentus kuria speciali organizacija. Langai ir balkono durys metaliniai-plastikiniai, su vienos kameros stiklo paketais ir energiją taupančiais stiklais, su klimato valdymo vožtuvais mikroventiliacijai. Stiklinimui planuojama naudoti PVC langų blokus, kurie sumažins triukšmo lygį mikroventiliacijos režimu ne mažiau kaip 20 dB. Gyvenamosios dalies įėjimo grupių durys (pagal projektines specifikacijas) projekte numatytos metalinės-plastikinės ir įstiklintos. Vidaus durys ir gyvenamosios durys medinės pagal GOST. Priešgaisrinės durys – EI-30, EI-60. Antivandalinės durys – plieninės. Vidaus apdaila atliekama Užsakovo pasirinkimu ir nėra įtraukta į rengiamą projektą. Gyvenamojo namo stogas yra kombinuotas ruloninis stogas (2 sluoksniai polimerinių-bituminių medžiagų - KhPP-3.0 + EKP-5.0), apšiltintas 130 mm storio ekstruzinio putplasčio polistireninio putplasčio plokštėmis, su apsaugine žvyro perdanga ir vidine drenažu. Aikštelė individualioms (asmeninėms) transporto priemonėms laikyti susideda iš požeminių ir antžeminių dalių. Požeminė dalis yra vieno aukšto statinys, kurio grindų aukštis 4.000, o aukštis iki perdangos apačios 3150 mm. Planiškai ir struktūriškai požeminę dalį sudaro 3 priešgaisriniai skyriai (plotai atitinkamai - 2238,10 m2; 1977,85 m2 ir 2302,51 m2), funkciškai sujungti vienas su kitu ir įrengti 2 vartai atskiram įvažiavimui ir išvažiavimui, atliekami palei rampą su atskiros juostos. Kiekvienas skyrius turi atskirus avarinius išėjimus į lauką. Ryšys tarp skyrių vyksta per angas su varstomais priešgaisriniais vartais. Bendra požeminės automobilių stovėjimo aikštelės dalies talpa 207 m/v. (65+70+72). Nustatant parkavimo vietos matmenis ir rengiant aikštelės planavimo sprendimą, projektine transporto priemone buvo paimtas vidutinės klasės lengvasis automobilis „Volga“ tipo, tačiau parkavimo patogumui projekte rekomenduojama įrengti mažą klasės „Žiguli“ tipo automobiliai kai kuriose stovėjimo vietose. Visos automobilių stovėjimo vietos turi atskirą įvažiavimą ir išvažiavimą, išskyrus „šeimos“ vietas (1 vieta). Vairuotojų iš riboto judrumo grupių parkavimui numatytos 3 parkavimo vietos (žr. 174.08-AP6 brėžinius). Bendras požeminės dalies plotas 6518,46 m2 (įsk. h automobilių stovėjimo aikštelės inžinerinės patalpos - 640,55 m2, inžinerinio pastato patalpos - 23,8 m2). Naudojamos stogo dangos žyma -0,150. Antžeminė automobilių stovėjimo aikštelės dalis suprojektuota 4 aukštų, atviro tipo (nešildoma). Grindų aukštis – 3,0 metro. Jis neturi funkcinio ryšio su požemine dalimi, yra suplanuotas ir struktūriškai suprojektuotas kaip savarankiškas priešgaisrinis skyrius. Taip pat atskiri automobilių stovėjimo aikštelės antžeminės ir požeminės dalių inžineriniai tinklai. Antžeminės dalies talpa 170 m/sėdim. Nustatant stovėjimo vietos matmenis ir rengiant viršutinės dalies planavimo sprendimą, projektine transporto priemone buvo pasirinktas vidutinės klasės lengvasis automobilis „Volga“. Vairuotojų iš riboto judrumo grupių parkavimui numatytos 3 automobilių stovėjimo vietos (žr. brėžiniai 174.08-AR6). Automobilių stovėjimo aikštelės tūris pakyla virš žemės lygio (aukštis -vienas). Jo perimetras aptvertas išorinėmis sienomis iš pietvakarių ir šiaurės vakarų pusių, įvažiavimas ir išvažiavimas organizuojamas iš šiaurės rytų.