Architektūriniai ir statybiniai sprendimai

Kapitalinio statybos projekto išorinės ir vidinės išvaizdos aprašymas ir pagrindimas, erdvinis, planinis ir funkcinis organizavimas.

Esamą pastatą 1964 m. suprojektavo projektavimo institutas LENPROEKT, remdamasis LENZNIIEP parengtu standartiniu projektu 2Lg-02-2/63. Pastatas yra U formos plano su keturių aukštų pagrindine dalimi ir dviem dviejų aukštų ir vieno aukšto gretimais sparnais, jo ašiniai matmenys 72x42 m, o pagrindinės dalies grindų aukštis 3,3 m, o aukštis 6,5 m. gretimų sparnų salės. 0,000 žyma projekte laikoma baigtos perdangos paviršiaus žyma prie įėjimo į pirmojo aukšto patalpas, kuri atitinka ženklą: + 1,100 - nuo žemės lygio, + 22,80 - absoliutus ženklas. Po visu pastatu yra įrengtos techninės požeminės ir iš dalies rūsio patalpos techninei įrangai laikyti. Aukštis kintamas. Techninio požemio ir rūsių pakeitimai projekte nenumatyti. Pastatas pagamintas iš surenkamo gelžbetonio karkaso. Kolonos gelžbetoninės. Išorinės atitvarinės konstrukcijos pagamintos iš keramzitbetonio plokščių, vidinės numatomos 100-200 mm storio akytojo betono. Pastate įrengti gelžbetoniniai T formos laiptai: dvi pagrindinėje dalyje ir vienas susisiekimui dviejų aukštų gretimo sparno dalyje. Grindys – gelžbetoninės plokštės. Stogas dvišlaitis su nuolydžiu iki 5%, kad vanduo nutekėtų į lietaus kanalizaciją. Jis pastatytas ant surenkamo gelžbetonio pagrindo, padengto dviem sluoksniais valcuotos medžiagos. Stoge įrengta išorinė drenažo sistema. Projekte numatyta 700 mm aukščio metalinė stogo tvorelė su apsauginiais kabliais. Patekimas į stogą numatytas per esamus liukus iš pagrindinių laiptinių. Pastate įrengtas centralizuotas šildymas, geriamojo vandens tiekimas, kanalizacija, elektra. Suprojektuotame pastate numatoma įrengti šias patalpas ir funkcines zonas: Įėjimo zona; Darbuotojų patalpos; Mokymo patalpos; Sanitarinės patalpos; Sporto salė su pagalbinėmis patalpomis; Aktų salė su pagalbinėmis patalpomis; Virtuvė ir valgomojo zona.

Priimtų erdvės planavimo ir architektūrinių sprendimų pagrindimas

Pastate numatyti septyni savarankiški išėjimai: iš pagrindinio (pietinio) fasado – iš poilsio zonos tiesiai į gatvę, iš vakarinio fasado – iš virtuvės patalpų; nuo šiaurinio 2 laiptinių ir sporto salės fasado, nuo rytinio (vidaus) laiptinės ir koridoriaus fasado. Judėjimo negalią turintiems žmonėms įrengtos dvi rampos, kurių nuolydis 1:12. Mokyklos pastate riboto judumo žmonių nakvynė numatyta tik pirmame aukšte. Mokyklos pastato kapitalinio remonto metu priimtais sprendimais siekiama pagerinti darbuotojų ir mokinių darbo sąlygas bei pašalinti pastato defektus ir žalą. Fasadai bus apšiltinti iš išorės, o vėliau – porcelianine keramika (ventiliuojamas fasadas). Numatoma naudoti 3 spalvas: pagrindinė šviesi, pagrindui – tamsaus granito, įdėklai šviesesni už pagrindą. Vertikali prieangių ir rampų apdaila iš porceliano keramikos cokoliui.  Kadangi objektas suprojektuotas kiemo teritorijoje, o aplinkiniai pastatai yra gyvenamieji pastatai, sprendimas suprojektuoti fasadus ir interjerus buvo priimtas paprastas, glaustas ir ekonomiškai pagrįstas. Naudojamos apdailos medžiagos turi turėti priešgaisrinius ir sanitarinius-higieninius sertifikatus. Sienos ir pertvaros. Pertvaros įrengiamos ant „pogrindinių“ grindų paviršiaus ir montuojamos iki esamų tarplubų. Pateikiamos šios sienų ir pertvarų apdailos medžiagos: vandens pagrindo dažai tinkuoti ir keraminėms sienų plytelėms drėgnose patalpose, virtuvėse ir pagalbinėse patalpose, tapetai dažymui edukacinėse ir administracinėse patalpose. Lubos ir grindys. 0,000 žyma projekte laikoma pirmojo aukšto užbaigto grindų paviršiaus žyma. Įgyvendinant projektą įrengiamos naujos grindys, pakeičiamas esamas grindų plokštės lygintuvas ir pirmame aukšte klojama izoliacija. Pateikiamos šios grindų dangos: sporto salėje – sportinės grindys; aktų salėje yra parketas; laminatas direktoriaus kabinete ir priimamajame; klasėse ir administracijos kabinetuose - linoleumas; kitose patalpose - porcelianinės akmens masės grindų plytelės, keraminės plytelės; vonios kambariuose ir drėgnose patalpose hidroizoliacija įrengiama su perdengimu ant sienų iki 300 mm aukščio. Lubos. Aktų ir sporto salėse, pagalbinėse ir panašiose patalpose, prieškambariuose ir valymo technikos patalpose – dažymas vandeniui atspariais dažais. Patalpose su šlapiais procesais vonios kambariuose, dušuose, skalbimo kambariuose, rūbinėse – metalinės-plastikinės lubos. Visose kitose patalpose (ugdymo ir administracinėse patalpose, koridoriuose) - pakabinami ant Armstrong tipo metalinio karkaso. Langai ir durys. Durys: lauko – metalinis-plastikinis ir apšiltintas metalas; vidinis - ugniai atspariose sienose ir pertvarose, ugniai atsparus metalinis savaime užsidarantis su sandariomis durų angomis. Vidus - elektros skydinės patalpoje, sandėliukai - metaliniai ugniai atsparūs, savaime užsidarantys sandariomis durimis. vidinis – likusieji mediniai vyriai. Langai: išorinis metalinis-plastikinis, užpildyti stiklo paketais; vidinės ugniai atsparios stiklo pertvaros yra aklinos ugniai atsparios. Patalpos su nuolatiniu apgyvendinimu projektuojamos su esamomis angomis, kad būtų užtikrintas natūralus apšvietimas. Projekte esamose langų angose ​​numatyta sumontuoti metalo-plastikinių langų blokus su stiklo paketais. Norint užtikrinti natūralią šviesą, koridoriuose planuojama įrengti šviesos kišenes. Siekiant užtikrinti patalpų apsaugą nuo vidinio triukšmo, projekte numatyta įrengti pertvaras iš putų betono, kuri užtikrina reikiamą garso izoliaciją, o apsaugai nuo triukšmo tarp aukštų per perdangą grindyse numatoma pakloti. garso izoliacinė medžiaga "Stenofon".

Konstruktyvūs sprendimai

Techninio pogrindžio remontas. Pašalinkite koroziją ir padenkite antikorozine danga visus metalinius elementus, esančius techninio požemio sandūrose. Sustiprinkite bloką, laikantį siją ant kolonos „26“/“P“ ašyse (žr. KR-8 lapą). Atlikite drenažą, kad sumažintumėte požeminio vandens lygį aplink pastatą pagal specializuotos organizacijos atskirai parengtą projektą. Neperšlampamos išorinės sienos (žr. lapą KR-10). Atsižvelgiant į poreikį sukurti papildomą išėjimą iš rūsio, projekte numatyta rekonstruoti laiptinės mazgą in/o “P”- “R” (žr. KR-3...KR-6 lapus). Naujai kondicionavimo sistemai įrengti m/o „A“-“B“ lubose padarytos 2 naujos skylės (žr. KR-7 ir KR-8 lapus) Monolitinių sekcijų ir perdangos plokščių laikomosios galios atstatymas. Pašalinkite susilpnėjusį betoną ir betoną, po kuriuo matoma armatūros korozija (atidarykite korozijos pažeistą armatūrą), naudodami vandens čiurkšlės įrenginį, kurio slėgis ne mažesnis kaip 250 atm, iš anksto paruošiant plaktinius grąžtus. Remontuojamo betono stipris turi būti ne mažesnis kaip 15 MPa, kad būtų užtikrintas bendras remonto brigados ir remontuojamos konstrukcijos darbas. Pašalinkite betoną aplink armatūrinius strypus, kad užtikrintumėte prieigą; Pašalinkite korozijos produktus nuo jungiamųjų detalių vandens smėliasrove arba smėliasrove; Ant jungiamųjų detalių užtepkite antikorozinį mišinį; Sumontuokite papildomą armavimo tinklelį sk. 5 su langeliu 50x50; Taisydami lubų konstrukcijas be klojinių, taisykite taisymo mišinį šratinio betono metodu; Pasirūpinkite šviežiai paklotos medžiagos drėgme. Antžeminės dalies remontas. Dėl plačiai sunaikintų išorinių įėjimų į pastatą buvo sukurti nauji įėjimo blokų projektai. Konstrukcijos pagamintos iš monolitinio gelžbetonio. Įėjimo mazgų pamatai juostiniai, išdėstyti statmenai pastatui, siekiant pašalinti papildomą poveikį esamiems pamatams. Baldakimai virš įėjimų ir turėklų pateikiami standartiškai ir perkant turi būti suderinti su projektavimo organizacija. Vietos, kuriose yra betono susitraukimo įtrūkimų, taip pat betono drožlių, turi būti suremontuotos specialiais cemento pagrindo remontiniais mišiniais. Kompozicijos pasirinkimas turėtų būti atliekamas atsižvelgiant į užtepto sluoksnio storį (lokaliai). Dėl reikšmingo stogo išėjimų mūro sunaikinimo būtina išardyti esamas konstrukcijas ir statyti naujas sienas tokiais pat geometriniais parametrais. Išleidimo angų skerspjūvius žr. AR brėžiniuose. Dengimas. Pastato holai dengti sustiprintais cementiniais dvigubo kreivumo korpusais su statinės tipo skersiniu skliautu. Korpuso matmenys plane 3x12 m, bendras aukštis 0.7 m.. Ant korpusų klojamas mineralinės vatos izoliacijos sluoksnis, cemento-smėlio išlyginamojo sluoksnio ir kelių sluoksnių valcuotos hidroizoliacinės medžiagos. tai. Sudėtingas dangos paviršius virš salių netinkamai nusausina atmosferos kritulius, todėl ant stogo susidaro vandens sąstingis, o vėliau prasiskverbimas į dangos korpusą. Atsižvelgiant į tai, projekte numatyta įrengti naują dangą virš kairiojo ir dešiniojo pastato sparnų. Naują dangos konstrukciją sudaro medinės sijos, kurių pjūvis yra 150x50, išdėstytos 600 žingsniais vienodais flanšo kampais 140x10. Atraminių kampų vieta parodyta KR-21 brėžinyje. Kiekvienai arkai yra skirti 3 sijos kampai. Armuoto cemento korpusų apkrova nuo naujos dangos yra mažesnė nei šiuo metu nuo esamų stogo dangos konstrukcijų, todėl perskaičiavimas dėl kevalų laikomosios galios nereikalingas. Pristatoma krovinių kolekcija. Prieš pradedant darbą, būtina išardyti esamą lygintuvą ir hidroizoliaciją. Kampai klojami ant cemento-smėlio skiedinio, kad paskirstytų arkos apkrovą, ir pritvirtinami prie arkos naudojant M10 smeiges. Išilgai pagrindinių sijų, kurių žingsnis yra 300 mm, yra 40x100 sijų apvalkalas. Apvalkalas pagamintas iš 8 mm storio pluoštinio cemento plokščių 2 sluoksniais. Bėgimo klojimas. Pastatų fasadai. Karnizų plokščių ir atitvarų konstrukcijų, kuriose yra armatūra, remontas turi būti atliekamas naudojant technologiją, nurodytą punkte „1.3. Monolitinių sekcijų ir perdangos plokščių laikomosios galios atkūrimas.“ Bendrosios metalinių konstrukcijų montavimo instrukcijos. Šis projektas buvo baigtas CM etape. Visos suvirintos jungtys pagal GOST 5264-80 su E-42 elektrodais pagal GOST 9467-75*. Visos siūlės h=6 mm, išskyrus nurodytas. Konstrukcijų medžiaga – plienas C 255. Visos konstrukcijos prieš montavimą turi būti padengtos grunto sluoksniu. Baigę visus montavimo darbus, suvirintas siūles nuvalykite nuo šlako, metalinius paviršius nuvalykite nuo rūdžių ir padenkite GF-021 tipo gruntu. Bendras antikorozinės dangos storis turi būti ne mažesnis kaip 50 mikronų.