Pagrindinio plano projektiniai sprendimai

 Darbo dokumentacijoje „Sodo ir parko ansamblio atkūrimas“ numatytas sodo ir parko ansamblio atkūrimas ir rekonstrukcija: Bendrojo plano istorinio brėžinio atkūrimas; Kelių, praėjimų, technologinių ir pėsčiųjų zonų tinklo atkūrimas; Teritorijų vertikalaus išplanavimo atkūrimas; Kelių dangos medžiagos atkūrimas atsižvelgiant į poreikį sutvarkyti pėsčiųjų ir rekreacines zonas; Vejų istorinio planavimo ypatybių, jų konfigūracijos ir vertikalių žymių atkūrimas; Vejos dekoratyvinio dizaino atkūrimas su boulengrinų atkūrimu pagrindinėje alėjoje; Mažųjų formų rekonstrukcija pagal išlikusius pavyzdžius ir analogus; Dendrologinė ekspertizė ir medžių želdinių sanitarinis kirtimas; Aklųjų zonų, šaligatvių, rampų statyba Želdynų keitimas ir atkūrimas; Pagrindinė komplekso teritorija – centrinis parteris – įėjimas į teritoriją, atkuriama pagal autorinius 1907-1910 m. brėžinius. Aikštės centre buvo suprojektuota didelė sudėtingos formos veja su gėlynais ir karpytų krūmų sodinukais kamuoliukų pavidalu. Atkuriama prie aikštės esanti centrinė alėja, pagrindinė parko ansamblio ašis su visais joje buvusiais elementais. Aikštės ir alėjos kelio danga suprojektuota raudonų plytų spalvos asfaltu kaip istorinės dangos imitacija. Vietovė centrinėje alėjoje priešais 12a paviljoną restauruojama istoriškai. Sugalvojo 1910 m. projekto autoriai. sklypo centre fontanas ir baseinas, esantis priešais 5 ir 8 paviljonus, nerestauruojami, o suprojektuoti tos pačios konfigūracijos gėlių parteriais, įrėmintais paaukštintais betoniniais borteliais. Abiejose centrinės alėjos pusėse statmenai jai tarp paviljonų atkuriamas istorinis išplanavimas įrengiant ovalias zonas su veja ir įėjimais į paviljonus.Paminklo teritoriją juosia naujas bortelis, naujas vertikalus išplanavimas atliekama, paklojama nauja veja, palei kontūrą pasodinami apkarpyti krūmai. Teritorija priešais paminklą išklota betoninėmis plokštėmis, o remiantis istorinėmis įrengtos dvi betoninės vazos. Paminklo granitas išvalomas, žala atitaisoma. Prie 35 paviljono (administracijos pastatas) suprojektuota teritorija, vakarinėje pusėje, prie tarnybinio įėjimo – poilsio zona, pagal pirminį išplanavimą. Aplenkiamasis kelias suprojektuotas 5,5 m pločio kaip 2 juostų vidinis perėjimas. Tarp ligoninių 10-20 ir 9-21 paviljonų sudarytos sąlygos patekti į paviljonų įėjimus ir apsisukimus greitosios medicinos pagalbos automobiliams, išsaugomas istorinis išplanavimas. Prie lygiosios pusės paviljonų (10-20) siūloma privažiuoti iš šiaurinės aplinkkelio atkarpos su grįžtamu išvažiavimu į nelyginės pusės paviljonus (9-21) iš pietinės kelio atkarpos. Tai leidžia išvengti transporto priemonių poreikio kirsti centrinį parterį ir palei jį esančias pėsčiųjų alėjas, skirtas pėstiesiems ir pacientų poilsiui. Šiaurinėje aplinkkelio atkarpoje išsaugoti akmeniniai pastatai stambiagabaričių atliekoms, suprojektuotos 4 konteinerių aikštelės atliekoms iš ligoninių paviljonų. Iš pietų pusės, palei šią kelio atkarpą, atkuriamas šaligatvis. Vakarinėje 1/3 ir 2/4 paviljonų pusėje esančiose teritorijose atkurtas istorinis išplanavimas. Teritorijose prie 5-7 ir 6-8 paviljonų išplanavimas atliktas atsižvelgiant į naują pastatų paskirtį – edukacinę ir edukacinę-medicininę. Tuščioje vietoje tarp 33 ir 35 paviljonų projekte buvo pasiūlyta statyti naują pastatą, kuris buvo pasiūlytas statyti projekto autorių bendrajame plane. Ateityje pietinėje aplinkkelio atkarpoje, esančioje prie bažnyčios pastato iš šiaurės pusės, bus toliau numatyta statyti naują Krikšto pastatą. Teritorija prie bažnyčios, patologijos paviljono ir edukacinio paviljono 40 suprojektuota kaip bendra poilsio zona parapijiečiams, patologijos skyriaus lankytojams ir studentams. Teritorijos, esančios prie apsaugos zonos, iš vakarų apribotos 46 ir 45 pastatais - valgykla ir bendrabučiu, iš rytų - pastatu Nr. 47, iš šiaurės - konservuota betoninės tvoros atkarpa. , iš pietų – prie aplinkkelio – yra administracinė ir ekonominė zona ir reikalauja tolesnės papildomos projektų kūrimo, inžinerinio rengimo ir ligoninės komplekso funkcionavimui būtinų pastatų planavimo ir plėtros projektavimo. Išsamų atskirų parko išplanavimo komponentų tyrimą žr bendrojo plano fragmentai. Mažosios architektūrinės formos - žibintai, suolai ir urnos, vazos, gėlynai, gėlynai, išdėstyti bendrame plane pagal istorinį 1910 m. brėžinį. Projekte numatoma iš šiuolaikinio betono pagaminti išlikusių vazų ir urnų analogus. Dekoratyvinius žibintus gamina Saros kompanija, remdamasi XX amžiaus pradžios analogais. Vejos tvoros suprojektuotos metalinės, panašios į esamas medines. Sodo suolai ant metalinio pagrindo projektuojami pagal XX amžiaus pradžios suolų tipą. Visame parke planuojama atkurti turtingą dekoratyvinę gėlių kompoziciją, gėlynus ir nupjautas vejas. Kadangi realioje situacijoje neįmanoma atskirų pastatų aklųjų zonų nuleisti iki istorinio lygio, projektavimo priežiūros metu bus išaiškintas drenažas iš prieangių, duobių ir laiptų, taip pat įvažiavimų į paviljonus žymės. Vandeniui nuleisti iš pastatų suprojektuoti lietaus vandens įleidimo padėklai su jungtimi prie lietaus kanalizacijos. Esami pagalbiniai pastatai ir statiniai (metaliniai angarai, cisternos, viadukai, nenaudojamos tvoros ir kt.), neatitinkantys šiuolaikinio teritorijos naudojimo poreikių, yra griaunami. Betoninės ir asfaltuotos aikštelės, įvažiavimai, smėlio, skaldos, žemės sąvartynai, pylimai, sąvartynai demontuojami ir jų vietoje atliekami planavimo darbai pagal projektą. Esami borteliai demontuojami. Granito borteliai grąžinami pakartotiniam naudojimui. Istorinės betoninės tvoros aplink kompleksą ir pagrindinio įėjimo atkūrimas (žr.

Projektiniai pasiūlymai.

Pagal užduotį numatoma atkurti vertikalųjį išplanavimą nustatytose ribose. Pagrindinis veiksnys, turintis įtakos vertikalaus išplanavimo sprendimui, yra maksimalus esamų želdynų išsaugojimas. Architektūrinio ir planavimo sprendinio įgyvendinimas, atkuriant tūrinę-erdvinę kompoziciją tarp esamų išsaugotų želdynų, atliekamas minimaliai įpilant augalinio grunto vejose prie esamų medžių (ne daugiau kaip 10 cm ties šaknies kakleliu). medžio). Pagrindiniai vertikalaus planavimo teritorijos elementai yra takai ir platformos. Pagal TSN 31-325-2002 ir Užsakovo nurodymus numatomas kelio dangos konstrukcijos sutvirtinimas, kuris apima pagrindinio aplinkkelio naujos asfalto dangos įrengimą. Atkarpa pateikiama taip: Kelio dangų schema su konstrukcinėmis atkarpomis pagal dangos tipą. Pagalbos organizavimo planas. Grafinė medžiaga parengta pagal GOST 21.508-93, leidžiančią viename lape sujungti Kelio dangos planą ir Aklosios zonos planą. Esama aklina pastatų zona turi būti išmontuota. Naujas aklosios zonos dizainas buvo parengtas įgyvendinant architektūrinius ir konstrukcinius sprendimus, atsižvelgiant į esamo pastatų rūsio aukštį. Darbo apimtis pateikiama lentelės pavidalu. Kelių dangos skirstomos daugiausia pagal dangų tipus, kurios yra nurodytos „Kelio dangos plane“. Kelio dangos konstrukcinių sluoksnių storis priskirtas pagal standarto albumo 4.503 KL-1 rekomendacijas ir atsižvelgiant į hidrogeologines aikštelės charakteristikas. Laikoma, kad sodo tako padėklo išilginis nuolydis link artimiausių šulinių su lietaus vandens įleidimo dangčiais yra ne mažesnis kaip 5 ppm. Kelio dangos skersinis nuolydis ne mažesnis kaip 2%. Ženklų priskyrimas įvažiavimuose į teritoriją atliekamas atsižvelgiant į esamų gretimų šaligatvių ir įvažiavimų žymių išsaugojimą. Projektiniai aukščiai sklypo viduje nustatyti remiantis siūlomu planavimo sprendimu ir esamais aukštumais prie įėjimų į pastatus. Rengiant reljefo organizavimo planą, projekte siūloma išsaugoti esamą drenažo sistemą, organizuojant paviršinį nuotėkį. Nesant galimybės nuleisti vandenį iš reljefo įdubimų, suprojektuoti nauji lietaus vandens gręžiniai. Pagalbos organizavimo planas buvo sudarytas remiantis bendruoju planu ir derinimo planu. Žemės darbų apimtys pateikiamos suvestinėje žemės masių plane ir apskaičiuojamos naudojant kartogramą.