Šaudymo iš lanko komplekso paviljonas

Pastatas yra vieno aukšto pastatas be techninės mansardos ir rūsio, susidedantis iš vieno kompozicinio ir funkcinio bloko. Maksimalus pastato aukštis – 5,2 m, priimtas trikampiu planu. Kaip antžeminės laikančiosios konstrukcijos naudotas metalinis karkasas, stogo konstrukcijoms iš metalinių banguotų lakštų panaudotos metalinės sijos. Tūrinio rėmo erdvinį stabilumą užtikrina:
- Suvirintas stelažų suspaudimas suvirinimo siūlėmis per hipoteką plokštiniame pamate;
- Jungčių vieta (SV-1), taip pat jų skaičius su gofruoto lakšto dengiamųjų diskų jungtimi. Kaip vientisa visuma, užtikrinanti konstrukcijos deformacinį stabilumą išilgine ir skersine viso rėmo kryptimis;
- Lentynų sekcijos ir jų jungčių mazgai priskiriami atsižvelgiant į norminį lankstumą projektinės konstrukcijos pagrindinių energijos momentų plokštumose, tiek kaip visuma, tiek atskiri konstrukcijos elementai.

Kapitalinio statybos projekto požeminės dalies projektavimo ir techninių sprendinių aprašas.

Komplekso statybvietės inžinerinės ir geologinės sąlygos šaudymas iš lanko, įvertinus šulinių buvimą 9431; 9432; 9433 nuo paviršiaus (išskyrus dirvožemio-augalijos sluoksnį) pasitaiko tūrinių dirvožemių: smėlynų priesmėlis su plytų ir žvyro nuotrupomis, viso storio augalų liekanos sluoksnis - 2,7 m. Pagal 1 lentelę - „Standartinės ir apskaičiuotos charakteristikų vertės gruntai“, nustatomos šių gruntų skaičiuotinės varžos: R = 1.0 kgf/cm2 (10t/m2). Pagal statybvietės Inžinerinių ir geologinių sąlygų 7.1 punktą leisti pamatus ant natūralaus pagrindo. Po biriais gruntais esantys gruntai pagal gniuždomumą priskiriami vidutinio gniuždomumo kategorijai (žr. Laikinosios techninės bazės VTU 1.4-401-01-388 71 p.). Atsižvelgiant į vieno aukšto pastato svorio kategoriją, taip pat į stiprumą birių gruntų, pamatų su įtaisu charakteristikos natūralus pamatas (išskyrus dirvožemio-augalinį sluoksnį), kai gruntas keičiamas sutankintu smėliu. Konstrukcinis pagrindas pagamintas iš monolitinės gelžbetonio plokštės su paviršiai, vietiškai sutvirtinti laisvai stovintys koloniniai pamatai nuo skaldos stelažų srityje, kurių pagrindo gylis ne mažesnis kaip 1,5 m (t. y. žemiau gylio dirvožemio užšalimas). Vidutinis metinis požeminio vandens lygis yra 1,2 m gylyje.