Ar neradote to, ko ieškojote? Paklauskite mūsų! Turime 140 TB archyvų. Turime visus modernius sovietinio standarto pastatų pakartotinio panaudojimo ir renovacijos projektus. Parašykite mums: info@proekt.sx
- Iš pradžių
- prieš
- 1
- 2
- pirmyn
- Pabaigoje
Kotedžai, pirtys, kotedžų kaimai
Pirties projektas
- Iš pradžių
- prieš
- 1
- 2
- pirmyn
- Pabaigoje
Neradote mūsų internetinės parduotuvės puslapiuose jums reikalingo projekto? Rašykite mums adresu info@proekt.sx Mes operatyviai parinksime jums paruoštą projektą iš mūsų parengtų projektų duomenų bazės!!!
Kotedžas – tai vieno ar pusantro aukšto namas, kurio antrame aukšte yra mansarda, arba dviejų aukštų su vidiniais laiptais. Skirtumas nuo kai kurių kitų mažaaukščių gyvenamųjų pastatų yra nedidelio sodo sklypo buvimas. Dažniausiai kotedžo statyba vykdoma priemiesčio zonoje, tačiau neatmetama galimybė jį pastatyti mieste. Įprastos kotedžų statybinės medžiagos yra plytos ir natūralus akmuo, taip pat putų betonas ir mediena. Pirmame aukšte yra virtuvė, svetainė, vonios kambarys, pagalbinės patalpos ir kt., o antrame – miegamieji kambariai. Atviros erdvės skirtos poilsiui, valgymui, lauko darbams (balkonai, lodžijos, terasos, verandos). Funkcinių zonų erdvinius parametrus lemia antropometrinių duomenų ir ergonomikos reikalavimai. Visos patalpos skirstomos į du tipus: gyvenamąsias ir komunalines. Kotedžų dydis svyruoja nuo 100 iki 500 kvadratinių metrų. Pagal kotedžų išplanavimą numatytos visos reikalingos komunikacijos. Kotedžas turi estetinį dizaino sprendimą, taip pat sklypas su patraukliu kraštovaizdžio dizainu. Sklype yra garažas. Kotedžo architektūrinėje kompozicijoje turi būti atsižvelgiama į jo suvokimo sąlygas tiek iš tolimų, tiek iš vidutinių, tiek iš artimų planų. Architektūrinių detalių panaudojimas padeda atskleisti kotedžo tektoniką, mastelį ir įvaizdį. Spalva tarnauja kaip komponavimo priemonė, ji labai svarbi visoms trims suvokimo plotmėms. Iš tolimų planų daugiausiai suvokiamas siluetas ir bendra vietinė spalva. Vidutiniai planai leidžia suvokti pagrindinę kompoziciją su pagrindiniais jos elementais (ritmu, didelių dalių plastika ir kt.). Iš arti jis suvokiamas fragmentiškai, todėl svarbų vaidmenį atlieka smulkios detalės, paviršiaus faktūra, spalvų santykiai.